- kūmauti
- kūmáuti vksm. Manýta, kad atsisakýti kūmáuti negerai̇̃, nes kvieti̇̀mas būti kri̇̀kšto tėvai̇̃s – didžiùlis pagerbi̇̀mas.
.
.
kūmauti — kūmauti, auja, ãvo 1. intr. eiti, būti kūmu, kūmais: Mano kaimynė jau daug kūmãvus Al. Atsimink, mudu šitai mergaitei kūmãvom Vlkv. 2. refl. draugauti, bičiuliauti: Ir tikrai anie, rodos, kūmavos Plt. kūmauti; susikūmauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kūmavimasis — kūmãvimasis sm. (1); Ser → kūmauti 2 (refl.) … Dictionary of the Lithuanian Language
podžiauti — ×podžiauti, iauja, iãvo intr. būti podžiu, eiti į podžius, kūmauti: Kaimynas jau dviem dukterim podžiavo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
susikūmauti — susibičiuliauti: Piemenys, kai susikūmau[ja], gyvolių nebsaugo Plt. kūmauti; susikūmauti … Dictionary of the Lithuanian Language